- šautuvė
- šáutuvė sf. (1) LKAI135(Brš), Btrm, šautuvė̃ (3a) LKAI135(Šumskas), Pb, Grv žr. šautuvas:
1. Su šáutuve an pečių eidavau [medžioti] Pb. Šáutuvę pasėmę ir eina medžian Grv. Šáutuvių pakorė an kriūkelio Trak. Šviesusis kardelis bus tėvelis, marga šautuvėlė – motinėlė LTR(Vb).
2. NdŽ, LKAI135(Brš) Ui, kad’ tu išausi man marškinelius be nyčių, skieto, be šautuvelės? KlpD1.
3. LKAI41(Plšk) Šáutuvė – duris užšauti Rsn.
4. PnmA leistuvas; plg. šautinė 2.
◊ kaĩp iš šautuvė̃s LKKIX196 sklandžiai (kalbėti): Anas dudena gerai, šauna kàp iš šautuvė̃s Dv.
Dictionary of the Lithuanian Language.